Automatinis vertimas. Autentiškas yra tekstas anglų kalba. Skaityti angliškai
1. Įvadas: strateginis kontekstas ir nauja geopolitinė tikrovė
Energetikos politika nebėra vien ekonomikos ar aplinkos apsaugos klausimas; ji tapo lemiamu veiksniu, nuo kurio priklauso Europos kaip geopolitinės galios išlikimas. Pastarųjų metų įvykiai buvo žiaurus pažadinimas. Jie atskleidė skaudžią tiesą: Europos Sąjungos energetikos strategija buvo grindžiama ne fizine tikrove, o naiviais lūkesčiais.
Turime pasakyti tiesiai: didžiulis Europos pažeidžiamumas dėl išorinių energetinių sukrėtimų nebuvo istorinis atsitiktinumas. Tai buvo nuspėjama struktūrinio apsiskaičiavimo pasekmė – apsiskaičiavimo, kurį visų pirma lėmė Vokietija, o vėliau perėmė ir kitos Europos valstybės.
Atsisakymas branduolinės energetikos – stabilaus ir vietinio energijos šaltinio – vis didesnės priklausomybės nuo rusiškų dujų naudai buvo istorinė strateginė nesėkmė. Šis pasirinkimas geostrateginę būtinybę pajungė vidaus antibranduolinėms nuotaikoms, o jo pasekmes Europa dabar priversta prisiimti.
Sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos – patikimo, vietinio energijos šaltinio – vienpusės priklausomybės nuo rusiškų dujų naudai buvo istorinė strateginė klaida. Jis nusilenkė antibranduoliniams judėjimams, užuot įsiklausęs į geostrateginę būtinybę.
Šiandien Europa yra suspausta tarp agresyvaus Rusijos dominavimo ištekliais, Kinijos valstybinio kapitalizmo galios ir JAV protekcionistinės pramonės politikos. Negalime konkuruoti šioje pasaulinėje sistemoje, jei mūsų energijos sąnaudos išliks gerokai didesnės nei konkurentų. AVE Europa laikosi nuostatos, kad ideologinių energetikos eksperimentų era baigėsi. Mums reikia nedelsiant grįžti prie realizmo. ES turime pozicionuoti ne tik kaip reguliuotoją, bet ir kaip galingą, suverenų veikėją, gebantį pats užsitikrinti gyvybiškai būtiną aprūpinimą.
2. Vizija ir politinis įsipareigojimas
AVE Europa pasisako už federalinę Europą, kuri pasaulio arenoje verčia save gerbti. Tikras suverenumas neįmanomas be energetinės nepriklausomybės, būtinos gyvybiškai svarbiai Europos pramonei ir inovacijoms. Mūsų vizija – žemynas, kuris pats valdo savo likimą, kuriame energijos gausu, ji įperkama ir švari.
Sąmoningai skiriame „žaliąją energiją“ (dažnai ideologinę etiketę) ir „švariąją energiją“ (faktinį apibūdinimą). Esame įsipareigoję pastarajai. Remiame bet kurią technologiją, kuri efektyviai ir patikimai gamina mažai anglies dioksido išmetančią elektros energiją.
- Atmetame nuosmukio ir pasitraukimo iš pramonės politiką.
- Patvirtiname savo siekį būti technologijų lyderiais.
- Įsipareigojame grąžinti Europos branduolinei pramonei buvusią pirmosios pasaulyje poziciją.
Kovą su klimato kaita laikome gyvybiškai svarbiu prioritetu. Tačiau manome, kad šią kovą laimės Europos inžinerija ir inovacijos. Federalinė Europa turi būti energetikos galiūnė, pakankamai tvirta, kad atlaikytų geopolitines audras.
3. Pagrindinė struktūra: strateginiai ramsčiai
I. Pirmasis ramstis: pajėgumai, suverenumas ir branduolinės energetikos renesansas
Tikslas: atkurti mūsų bazinės apkrovos pajėgumus ir nutraukti pavojingą priklausomybę nuo priešiškų valstybių.
1. Nepastovumo nesėkmė
Turime sąžiningai pripažinti dabartinių atsinaujinančiųjų technologijų ribotumą. Nors vėjas ir biomasė turi savo vaidmenį, jie įrodė, kad vieni negali aprūpinti energija sunkiosios pramonės. Jie yra protarpiniai ir nepastovūs. Šiuolaikinė ekonomika negali veikti tik tada, kai pučia vėjas ar šviečia saulė. Bandymas šią spragą užpildyti iš Rusijos importuojamomis dujomis žlugo. Todėl turime grįžti prie vienintelės patikrintos, keičiamo mastelio, mažai anglies dioksido išmetančios technologijos, veikiančios visą parą: branduolinė energetika turi būti plečiama, kad užimtų maždaug tokią visos gamybos dalį, kokią šiandien užima iškastinis kuras, ir taip pasiektume 50/50 atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos derinį.
2. Europos branduolinis aljansas
AVE Europa ragina iš esmės reindustrializuoti branduolinės energetikos sektorių.
- Stiprios valstybės investicijos: energetikos sektorius per daug svarbus, kad galėtų žlugti. Kadangi atominėms elektrinėms reikia didelių pradinių kapitalo investicijų (CAPEX), o jų statyba trunka ilgai, laisvoji rinka viena dažnai dvejoja. Mums reikia stiprios valstybės paramos – garantuotų paskolų ir tiesioginių investicijų – šių projektų rizikai sumažinti.
- Geografinis prioritetas: tai ypač skubu Vidurio Europai ir valstybėms, kurių geografinės sąlygos netinka didelio masto hidro- ar vėjo energetikai. Branduolinė energetika yra išlyginanti jėga, leidžianti šioms valstybėms būti nepriklausomoms.
- Technologijos ir patentai: turime užtikrinti, kad intelektinė nuosavybė liktų Europoje. Negalime tiesiog importuoti reaktorių iš Pietų Korėjos ar Kinijos. Savo mažuosius modulinius reaktorius (SMR) ir IV kartos technologijas turime kurti čia, išlaikydami patentus, darbo vietas ir kompetenciją savo sienose.
3. Tiekimo grandinės užtikrinimas (strategija „tiekimas iš draugiškų šalių“)
Negalime priklausomybės nuo rusiškų dujų iškeisti į priklausomybę nuo rusiško sodrinto urano. Mums reikia tvirtos kuro atsargų, pavyzdžiui, urano ir SGD, bei energetikos technologijų gamybai reikalingų žaliavų, įskaitant litį ir retųjų žemių elementus, diversifikavimo strategijos, griežtai orientuotos į draugiškus ar stabilius partnerius:
Uranas:
- Australija: pirmenybę turime teikti glaudžiai strateginei partnerystei su Australija, turinčia maždaug 30 % pasaulio urano atsargų. Ji yra demokratinė sąjungininkė ir stabili partnerė, o mes galime padėti jai atremti kritinę Kinijos įtaką tame regione.
- Afrika: turėtume bendradarbiauti su Namibija ir Kongo Demokratine Respublika (KDR). Šios valstybės turi didžiules atsargas (apytikriai 3–4 megatonas). Tačiau tai turi būti lygiaverčių partnerių bendradarbiavimas, užtikrinantis stabilumą ir užkertantis kelią Kinijos kišimuisi.
- Centrinė Azija: būtina stiprinti ryšius su Kazachstanu, kad būtų apeita Rusijos logistinė kontrolė. Europos „branduolinis pasitraukimas“ buvo katastrofa; „branduolinis sugrįžimas“ turi būti grindžiamas saugiomis ir įvairiomis tiekimo grandinėmis.
- Plėsti konversijos pajėgumus Europoje (Orano ir Westinghouse) ir Kanadoje (Cameco), mažinant Rusijos dalyvavimą.
Dujos / SGD:
- JAV perėmė didelę ES dujų importo dalį. Užuot iškeitę vieną priklausomybę į kitą, turime ieškoti alternatyvių ilgalaikių partnerių, tokių kaip Norvegija, Šiaurės Afrika, Azerbaidžanas ir Kataras. Taip pat turime didinti vidaus gavybą tokiuose telkiniuose kaip Cronos ir Neptune Deep.
Litis:
- Turime palengvinti vidaus kasybos projektus, tokius kaip Barroso, ir diegti švarias rafinavimo technologijas, pavyzdžiui, tiesioginį ličio išgavimą (DLE) ir ličio gavybą iš geoterminių šaltinių. Importą diversifikuojant galima siekti ryšių su Namibija ir remti Serbijos Jadaro projektą. ES turi padėti baterijų gamintojams įsigyti elektros energijos, kad būtų užtikrintas jų konkurencingumas Amerikos gamintojų atžvilgiu.
4. Atsparios energetikos infrastruktūros kūrimas
Turime užtikrinti, kad Europos energetikos infrastruktūra atlaikytų gamtos ir žmogaus sukeltą žalą. Teisės aktais turi būti nustatyta, kad energijos gamyboje ir skirstyme visais lygmenimis būtų taikomas n-1 principas, užtikrinantis rezervavimą visame tinkle – nuo gamybos iki galutinio vartotojo.
5. Elektros tinklo skaitmeninimas
Kad tinklas būtų efektyvus ir gebėtų valdyti paskirstytąją elektros gamybą, elektros tinklas turi būti visiškai suskaitmenintas, įskaitant išmaniuosius skaitiklius visiems vartotojams.
II. Antrasis ramstis: rinkos modelis, tvarka ir konkurencingumas
Tikslas: sutaisyti sugedusią kainodaros sistemą ir užtikrinti ilgalaikį investicijų saugumą.
1. Struktūriniai debatai: pajėgumų rinka ar vien energijos rinka
Europa turi priimti esminį sprendimą, kaip organizuoti savo elektros rinką. „Vien energijos rinka“ (kurioje mokama tik už pagamintą kilovatvalandę) nesugebėjo paskatinti ilgalaikio saugumo. Ji atgraso nuo investicijų į rezervinius pajėgumus.
Sprendimas: AVE Europa tvirtai pasisako už pajėgumų rinką.
Logika: šioje sistemoje gamintojams mokama ne tik už elektros energiją, bet ir už prieinamumą – už pasirengimą gaminti, kai sistemai to reikia. Šis modelis labai palankus branduolinei energetikai, kuri, skirtingai nei vėjas ar saulė, užtikrina patikimus, pastovius pajėgumus.
2. Privačiojo sektoriaus vaidmuo
Nors valstybė turi užtikrinti pradines dideles investicijas ir reguliacinę garantiją, eksploatacijai ir inovacijoms turėtų vadovauti Europos privačios įmonės. Siekiame simbiotinių santykių: veiksmingam dalyvavimui rinkoje būtina aiškiai atskirti skirstymą ir gamybą. Privati gamyba įneša rinkos efektyvumo ir konkurencijos, o viešai valdomas tinklas užtikrina patikimumą ir vienodą prieigą.
III. Trečiasis ramstis: geopolitinis atsparumas ir apsauga
Tikslas: energetiką naudoti kaip užsienio politikos ir federalinės gynybos priemonę.
1. Infrastruktūra kaip gynyba
Federalinėje Europoje energetikos infrastruktūra yra nacionalinio saugumo infrastruktūra. Vamzdynai, tinklai ir techninės priežiūros centrai turi būti saugomi taip pat griežtai kaip karinės bazės. Už Europos ribų energijos tiekimo linijas ir energetikos partnerius turi užtikrinti Europos karinė ir diplomatinė galia. Turime gebėti prižiūrėti savo elektrines nepriklausydami nuo užsienio technikų. Techninės priežiūros ir remonto pajėgumai turi būti visiškai sutelkti ES viduje.
2. Realizmas atsinaujinančiosios energetikos srityje
Esame už atsinaujinančiąją energetiką ten, kur ji prasminga: saulės baterijos prasmingos Ispanijoje, mažiau – Suomijoje. Tačiau pripažįstame, kad Europa negali išgyventi vien iš atsinaujinančiosios energijos. Mums reikia požiūrio „pirmiausia bazinė apkrova“. Kartu aiškiai pripažįstame sparčią technologinę pažangą – ypač baterijų energijos kaupimo srityje, kur artimiausiais metais tikimasi didelių proveržių. Vis dėlto esame realistai: šiandien, rytoj ir artimiausiais metais Europa negali pasikliauti vien atsinaujinančiąja energija.
3. Atsakas pasauliniams konkurentams
Susiskaldžiusi Europa yra silpna. Rusija kiršina valstybes nares tarpusavyje. JAV vilioja mūsų įmones mažomis energijos kainomis (Infliacijos mažinimo aktas). Kinija dominuoja saulės energetikos tiekimo grandinėje. Tik federalinė Europa gali atsilaikyti. Sutelkę išteklius ir sukūrę bendrą, branduolinės energetikos remiamą energijos rinką, galime tapti pakankamai stipriu bloku, kad užtikrintume nepriklausomybę ir užkirstume kelią energetiniam šantažui. Turime aprūpinti energija savo pramonę, kad ji galėtų tiesiogiai konkuruoti su JAV ir Kinijos pramone, nepriklausydama nuo priešiškų valstybių. Ypač daug energijos naudojančios pramonės šakos itin apkrauna elektros infrastruktūrą, todėl joms reikia patikimo tiekimo. Tam mums reikia pasirinkimo galimybių: kelių vamzdynų, įvairių tiekėjų ir didžiulių atsargų, garantuojančių mūsų autonomiją.
4. Įgyvendinimas ir valdymas
Kad ši pozicija taptų politine tikrove, AVE Europa siūlo šias institucines priemones:
- Europos energetinio saugumo tarybos (EESC) įsteigimas: federalinis organas, koordinuojantis nacionalinius energetikos planus ir bet kokius nacionalinius sprendimus, keliančius grėsmę bendram Sąjungos saugumui (pvz., sustabdantis vienašališką atsisakymą).
- „Branduolinis suverenusis fondas“: specialus finansinis instrumentas, remiamas Europos investicijų banko (EIB), teikiantis mažų palūkanų paskolas naujiems reaktoriams statyti ir esamiems modernizuoti.
- Diplomatinė išteklių darbo grupė: EIVT specialusis pasiuntinys, per 24 mėnesius užbaigiantis urano prekybos sandorius su strateginiais tarptautiniais sąjungininkais, kad mūsų užsienio politika kurtų pažangą ir gilintų abipusį pasitikėjimą.
- Rinkos reformos direktyva: Europos Komisija turi pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį ES vidaus energijos rinka iki 2027 m. būtų pertvarkyta pagal pajėgumų rinkos modelį, užtikrinant, kad bazinės apkrovos tiekėjams būtų finansiškai atlyginama už jų teikiamą stabilumą.
- Europos energetikos technologijų skatinimas: energetikos technologijas paversti pagrindine Europos pramonės politikos dalimi, remiant šios srities įmonių pritraukimą, kūrimą ir augimą bei ugdant reikiamus talentus.